Ašvaganda, jau tūkstančius metų svarbi Ajurvedinės medicinos dalis, tik dabar pradeda sulaukti platesnio pripažinimo Vakarų pasaulyje. Nors moksliniai ašvagandos tyrimai dar labai riboti – pamažu pastebimas šio augalo potencialas. Šiame straipsnyje aptarsime galimas ašvagandos naudas, jos istoriją bei vartojimą.
Istorija ir paplitimas
Ašvaganda, taip pat žinoma savo lotynišku pavadinimu Withania somnifera ir dažnai vadinama „Indijos ženšeniu“ arba „žiemine vyšnia“, jau daugiau nei 3000 metų išlieka svarbia Ajurvedos medicinos dalimi.
Šis senovinis vaistinis augalas buvo naudojamas visų pirma siekiant pagerinti bendrą sveikatą, padidinti energijos lygį ir stiprinti imuninę sistemą.
Pavadinimas „ašvaganda“ kilęs iš sanskrito žodžių „ašva“ (reiškiančio „arklys“) ir „ganda“ (reiškiančio „kvapas“), nurodant šio augalo galią suteikti stiprybės ir gyvybingumo, kaip arklio.
Ašvaganda kilusi iš Indijos, tačiau taip pat auga Šiaurės Afrikoje, Viduriniuose Rytuose ir kai kuriose Pietų Azijos dalyse. Augalas klesti sausringose vietovėse ir gerai auga karštame, sausame klimate.
Šiandien jis išpopuliarėjo visame pasaulyje dėl savo potencialių sveikatos naudų, ypač sveikatingumo ir alternatyviosios medicinos srityse.
Ašvagandos nauda
Ašvaganda priskiriama adaptogenams – žolių klasei, padedančiai organizmui prisitaikyti prie streso ir atstatyti pusiausvyrą.
Šiandien egzistuoja tik labai ribotas kiekis mokslinių publikacijų, kuriose tiriama ašvaganda. Tačiau dalis šių ankstyvųjų tyrimų rodo keletą galimų ašvagandos sveikatos naudų:
- Streso mažinimas ir atsparumo stresui didinimas – kai kurie tyrimai rodo, kad ašvaganda gali sumažinti kortizolio, streso hormono, lygį organizme. Tai gali padėti žmonėms valdyti lėtinį stresą ir nerimą.
- Geresnė miego kokybė – dėl savo raminančių savybių ašvaganda gali būti naudinga kenčiantiems nuo nemigos bei miego kokybei gerinti.
- Padidinta energija ir fizinė ištvermė – ašvagandą kartais naudojama sportininkų ir fiziškai aktyvių žmonių, siekiant padidinti ištvermę, pagerinti raumenų atsistatymą ir sumažinti nuovargį.
Pastaba: nors šios naudos ir yra daug žadančios, tačiau jos vis dar tyrinėjamos, o individualūs rezultatai gali skirtis.
Reikia daugiau plataus masto tyrimų, kad būtų galima tiksliau vertinti (galimą) ašvagandos poveikį.
Ašvagandos naudojimas: 3 populiarūs būdai
Ašvaganda galima įsigyti įvairiais pavidalais ir kiekvienas iš jų turi savo privalumų. Pasirinkimas priklausomai nuo norimo vartojimo būdo:
- Milteliai – tradicinė forma, dažnai maišoma su šiltu pienu, vandeniu ar sultimis. Taip pat galima maišyti į kokteilius ar kitus gėrimus. Ašvagandos miltelių dozė paprastai yra nuo 1 iki 2 arbatinių šaukštelių (apie 3–6 gramai) per dieną. Miltelių forma dažniausiai mažiau apdorota nei kapsulės ar tabletės.
- Kapsulės ar tabletės – ašvaganda dažnai pateikiama kapsulių forma kaip maisto papildas, todėl tai patogus pasirinkimas tiems, kurie nenori jausti augalo skonio.
- Tinktūros ar skysti ekstraktai – skysti ekstraktai tai koncentruotos ašvagandos formos, dažnai rekomenduojamos žmonėms, kuriems reikia greitesnės absorbcijos arba tikslesnių mažesnių dozių.
Jeigu nuspręsite išbandyti ašvagandos miltelius, apsilankykite mūsų internetinėje parduotuvėje, kur rasite ekologišką, natūralią ašvagandą be jokių priedų.
Taip pat, jei norite įtraukti daugiau probiotikų į savo racioną, rekomenduojame išbandyti fermentuotą ašvagandą su 35 probiotikų rūšimis, kurią galite naudoti maisto fermentacijai namuose!
Kada Vartoti Ašvagandą
- Ašvagandą galima vartoti ryte, siekiant padidinti energiją, arba vakare, siekiant geresnės miego kokybės, – viskas priklauso nuo jūsų tikslų. Siekiant sumažinti stresą ar tiesiog pagerinti bendrą savijautą – dažnai rekomenduojama ašvagandą vartoti du kartus per dieną.
- Siekiant pajausti ašvagandos rezultatus – svarbu reguliarius vartojimas – gali prireikti kelių savaičių nuolatinio vartojimo, kol bus pastebimi jos naudingieji efektai.
Kam Tinka Vartoti Ašvagandą, o Kam Reikėtų Jos Vengti?
Kam gali būti naudinga ašvaganda?
- Žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio streso, nerimo ar išsekimo.
- Tiems, kurie ieško būdų pagerinti miego kokybę arba kenčia nuo nemigos.
- Sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms, siekiantiems pagerinti ištvermę ir atsistatymą po treniruočių.
Kam reikėtų vengti ašvagandos?
- Nėščioms ir žindančioms moterims: ašvaganda gali sukelti gimdos susitraukimus, todėl nėštumo metu jos nerekomenduojama vartoti.
- Žmonėms su skydliaukės sutrikimais: kadangi ašvaganda gali paveikti skydliaukės hormonus, žmonėms, vartojantiems vaistus veikiančius skydliaukę, reikėtų pasitarti su gydytoju.
- Asmenims, vartojantiems imunosupresinius vaistus: ašvaganda gali sustiprinti imuninę sistemą, todėl gali sąveikauti su šiais vaistais.
Ašvagandos Adaptogeninės Savybės
Ašvaganda – adaptogenas, o tai reiškia, kad ji gali padėti organizmui prisitaikyti prie streso ir palaikyti pusiausvyrą.
Adaptogenai reguliuoja organizmo reakciją į stresą, dažniausiai subalansuodami kortizolio ir kitų streso hormonų lygį.
Tiems, kurie kenčia nuo lėtinio streso ar antinksčių nuovargio, ašvaganda gali padėti palengvinti stresą ir geriau susidoroti su fiziniais bei emociniais iššūkiais.
Apie ašvagandą… Trumpai
Ašvaganda – įvairiapusiškas augalas su turtinga istorija ir daug (galimų) naudų, ypač stresui mažinti, energijai didinti ir bendram geros savijautos palaikymui.
Nors ji šimtmečius buvo saugiai naudojama tradicinėje medicinoje, modernus mokslas vis dar bando išsiaiškinti visas jos savybes, o tam reikia atlikti daugiau tyrimų.
Jei svarstote įtraukti ašvagandą į savo kasdienę rutiną, pasikonsultuokite su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus ar turite sveikatos problemų.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir neatstoja profesionalios medicininės konsultacijos. Dėl asmeninių klausimų ar patarimų visada pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.